Siuntos į Norvegiją ir kitas Europos šalis

Europa – senasis žemynas, kurį visi dievina, nes jame gili istorija, stipri kultūrų įvairovė. Kiekviena valstybė Europoje yra tokia spalvinga ir savita! Galbūt todėl ir siuntos į Norvegiją bei kitas senojo žemyno šalis siunčiamos taip dažnai, kartą per savaitę. Matyt mūsų, europiečių, žemynas nors ir labai margas, bet nėra toks didelis, koks gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Logistikos įmonės realiai iš kiekvienos Europos šalies turi gerą siuntossssusisiekimą su kitomis šalimis. Galbūt todėl siuntos tai efektyviai ir keliauja. O būti kurjeriu šiais globaliais laikais, kai visi ir su visais palaiko verslo ir kitokio pobūdžio ryšius, yra ne toks ir blogas darbas. Kurjeris turi progą šiek tiek pamatyti pasaulio, nepamiršti užsienio kalbų, kurias moka. Nors jo darbas daug važinėti, bet tikrai spėja ir su žmonėmis trumpai persimesti vienu kitu sakiniu. Jei jūreivis gali kiekviename krante turėti po merginą, tai kurjeris kiekvienoje šalyje gali rasti bendraminčių. Kurjeriai nemažai bendrauja ir su kitais kurjeriais, diskutuoja, kaip siuntos į Norvegiją, į Daniją ir kitas šalis keliauja. Pasikeičia patirtimi, pasikalba apie kurjerio darbo subtilybes, visas teigiamas ir neigiamas šio darbo savybes. Turėti bendraminčių svarbu, nes tada suvokiame, kad neesame vieni, kad visi žmonės yra lygūs ir turi savų rūpesčių. Na tai kas, kad kitose šalyse darbuotojai daugiau uždirba, bet jie ten ir dirba daug sunkiau ir ilgesnes valandas. Tad būti laikinu svetimšaliu ar pastoviu emigrantu nėra saldi duona. Geriausia yra gyventi ten, kur gimei, nes ten tave geriausiai supras.

Jei manęs paklaustų, kokia mano mėgstamiausia Europos valstybė, nežinočiau ką pasakyti. Aš ne kurjerė, tad visų Europos šalių tikrai neaplankiau, tokio tikslo net ir neturiu. Nemėgstu daug keliauti. Esu sėsli ir man patinka čia, kur esu, Lietuvoje. Ir vis dėlto, apie kitas šalis pagalvoju. Tik ne persikraustymui, o aplankymui. Mane visada traukė nuvykti į Italiją, į Romą, Veneciją. Labai įdomu, koks jausmas būti mieste, kuriame nėra gatvių, o tik vandens kanalai. Įdomu, ar Venecija tikrai tokia romantiška, kokią rodo filmuose. Ir dar smalsu, kur greičiau galima pajusti itališką dvasią: Romoje ar Venecijoje. Šie du miestai visada mano mintyse. Kol kas ten draugų neturiu, todėl mano siuntos į Norvegiją tik keliauja, kur šiuo metu gyvena mano brolis ir dirba žuvies fabrike. Seniai jau jo nemačiau ir nebendravau. Jis vis neturi laiko. Dirba. Pasiilgau jo ir kartais galvoju, gal reiktų nuvykti jo aplankyti ir pačiai pažiūrėti, ar tikrai jam ten viskas gerai. Širdžiai būtų ramiau. Visgi jaunėlis, todėl turiu juo rūpintis. Jis – mano šeima. Draugų galima susirasti bet kurioje Europos šalyje, bet kito brolio nesusirasi, šeima yra tik viena, todėl būtina ją saugoti tiek, kiek išeina. Žinau, galėčiau dažniau jam parašyti, bet jis tokio ūmaus būdo, kad sunku su juo kalbėti. Tai taip ir gyvenam, lyg ir artimi, bet lyg ir nutolę vienas nuo kito. Gyvenime viskas nėra vien juoda ir balta, tad net ir nemėginu nustatyti, ar čia santykiai su broliu geri, ar ne. Visokių dienų būna. Mano siuntos į Norvegiją kas savaitę nekeliauja, siunčiu kartą per mėnesį, nors galima ir kas savaitę per kurjerį siųsti. Kartais ir brolis man ką nors atsiunčia iš Norvegijos. Negaliu skųstis, nepamiršta jis manęs.

Leave a Reply